Kaskart eidama fotografuoti krikštynų, spėlioju, kokios jos bus. Keista, rodos tokia neilga ceremonija, o kaip skiriasi! Kartais visi linksmi, ramūs ir atsipalaidavę, niekur neskuba, leidžia vaikams bėgioti po bažnyčią, o kartais - skubantys, nervingi, susikaustę, rodos, mąsto apie įkištą į orkaitę žąsį ir trokšta, kad ceremonija baigtųsi kuo greičiau.
Kartais svečių daug, o vaikiukas tik vienas. Ir tas pats pozuoja man tik kelias minutes, vėliau mandagiai sako: "ačiū, užteks" ir visą laiką demonstratyviai stengiasi nusisukti nuo manęs... (Adamai, linkėjimai:)
Arba visiškai vyriškos krikštynos, kur daug berniukų ir vyrų, o mergaitės nė vienos, tik mamos ir močiutės...
